Popiežius Pranciškus paragino tikinčiuosius Mišiose nusiteikti ir elgtis pagarbiai, nes dalyvavimas mišių aukoje yra kaip ėjimas į Kalvariją, kur Jėzus vardan mūsų atidavė savo gyvybę.
Iš esmės, kas yra Mišios? klausė popiežius Pranciškus trečiadienio bendrojoje audiencijoje tęsdamas katechezę apie Mišias. Mišios yra Kristaus Velykų slėpinio atminimas. Jose tampame Kristaus pergalės prieš nuodėmę ir mirtį dalyviais, jos pilnutinai įprasmina mūsų gyvenimą.
Todėl turime visų pirma suprasti ką reiškia atminimas. Pagal biblinę sampratą atminimas nėra tik prisiminimas praeities įvykių, nes atminimas tam tikru būdu sudabartina prisiminimus. Izraelis būtent šitaip supranta išsivadavimą iš Egipto. Kiekvieną kartą švenčiant Velykas, Išėjimo įvykiai atsikartoja tikinčiųjų atmintyje, kad jie derintų su jais savo gyvenimą. Jėzus, per savo kančią, mirtį, prisikėlimą ir įžengimą į dangų pilnutinai užbaigė Velykas. Todėl Mišios yra Jo Velykų ir Jo „Išėjimo“ atminimas, ne tik prisiminimas, ne! o daugiau: tai sudabartinimas to, kas įvyko prieš du tūkstančius metų.
Eucharistija visuomet mus iškelia iki pat Dievo išganančio veiksmo viršūnės: Viešpats Jėzus, vardan mūsų tapdamas laužiama duona, išlieja mums savo gailestingumą ir meilę taip, kaip ant kryžiaus, šitaip atnaujindamas mūsų širdis, mūsų egzistenciją ir būdą kuriuo bendraujame su Juo ir su broliais. Vatikano antrasis susirinkimas sako: Kada tik ant altoriaus atnašaujama kryžiaus auka, kuria jau yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus, vykdomas mūsų atpirkimo darbas.
Kiekvienas Eucharistijos šventimas yra Prisikėlusio Kristaus, kaip saulėlydžio nežinančios saulės, spindulys. Dalyvauti Mišiose, ypač sekmadienio Mišiose, reiškia įžengti į Prisikėlusiojo pergalę, būti apšviestais Jo šviesos, sušildytais jo šilumos. Per dalyvavimą Mišiose Šventoji Dvasia mus paverčia dalyviais dieviškojo gyvenimo, kuris gali perkeisti mūsų mirtingą būseną. Eidamas per mirtį į gyvenimą, per laiką į amžinybę, Viešpats Jėzus atsiveda ir mus, kad su Juo būtume Velykose. Mišiose įvyksta Velykos. Mes, per Mišias, esame prie Jėzaus, mirusio ir prisikėlusio, ir jis mus veda pirmyn, į amžinąjį gyvenimą. Mišiose susivienijame su Juo. Kristus mumyse gyvena ir mes Jame. Šv. Paulius sako: „Esu nukryžiuotas kartu su Kristumi. Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane“.
Kristaus kraujas mus išvaduoja iš mirties ir mirties baimės. Išvaduoja ne tik iš fizinės mirties viešpatavimo, bet ir iš dvasinės mirties, t.y. iš blogio, iš nuodėmės, kuri mus pavergia kas kart kai parpuolam nusidėję. Tada mūsų gyvenimas tampa užterštas, jis netenka grožio, praranda prasmę, vysta.
Tačiau Kristus sugražina gyvenimą. Kristus yra gyvenimo pilnatvė. Kai jis stojo prieš mirtį jis ją sunaikino visiems laikams: „Prisikeldamas iš numirusių, sunaikino mirtį ir atkūrė gyvenimą“. Kristaus Velykos yra galutinė pergalė prieš mirtį, nes Jis savo mirtį pavertė aukščiausiu meilės veiksmu. Jis mirė vardan meilės! Eucharistijoje Jis nori mums perduoti šią savo pergalingą, velykinę meilę. Jei priimsime su tikėjimu, ir mes galėsime tikrai mylėti Dievą ir artimą, galėsime mylėti taip kaip Jis mylėjo mus, paaukodamas gyvybę.
Jei Kristaus meilė manyje, galiu visiškai dovanoti save kitam vidujai žinodamas, kad jei kitas mane sužeistų, aš nemirčiau; priešingu atveju turėčiau gintis. Kankiniai atidavė gyvybę remdamiesi Kristaus pergalės prieš mirtį tikrumu. Tik jei patiriame šią Kristaus galią, jo meilės galią, esame iš tiesų laisvi dovanotis kitam be baimės. Tai ir yra Mišios: ėjimas į Jėzaus kančią, mirtį, prisikėlimą ir įžengimą į dangų. Kai einame į Mišias tai yra tarsi eitume į Kalvariją, tai tas pats. Tačiau pagalvokite, vaizdžiai: jei einame į Kalvariją kaip tik tuo momentu, ir žinome, kad tasai žmogus - Jėzus, ar galime tada šnekučiuotis, fotografuoti, linksmintis? Ne! Nes tai Jėzus! Mes tikrai būsime tylūs, verksime, bet ir džiaugsimės, kad esame išgelbėti. Kai einame į bažnyčią Mišių aukai prisiminkime: einame į Kalvariją, kur Jėzus atidavė savo gyvybę už mane. Šitaip praeina visos linksmybės, baigiasi apkalbos ir visa, kas mus atitolina nuo nuostabaus Mišių įvykio, Jėzaus pergalės.
Mišios reiškia atkurtą Kalvariją, ne linksmybes! (Vatikano radijas)
